Mugurēvičs Ē., 1976. Izrakumi Sabiles pilskalna un senpilsēta. — Mat. 1975.
Mugurēvičs Ē., 1977a. Izrakumi Sabilē un Tojātos. — Mat. 1976.
Mugurēvičs Ē., 1977b. Olinkalna un Lokstenes pilsnovadi, 3.-15. gs. arheologiskie pieminekli. Rīgā.
Mugurēvičs Ē., 1977c. Piltenes biskaps pils un täs arheologiska izpēte. — Mat. 1976.
Mugurēvičs Ē., 1978a. Izrakumi Sabilē 1977. gadā. — Mat. 1977.
Mugurēvičs Ē., 1978b. Slīteres-Piltenes ekspedīcija 1977. gadā. — Mat. 1977.
Mugurēvičs Ē., 1979a. Arheologisko piemineklu apzināšana Ventspils und Kuldīgas rajonā. — Mat. 1978.
Mugurēvičs Ē., 1979b. Sabiles ekspedīcijas darbs 1978. gadā. — Mat. 1978.
Mugurēvičs Ē., 1980. Arheologisko izrakumu rezultāti Sabiles Senpilsētā. — Mat. 1979.
Mugurēvičs Ē., 1982a. Arheoloģiskie izrakumi Dundagas pilī. — Mat. 1980/81.
Mugurēvičs Ē., 1982b. Arheoloģiskie izrakumi Rezeknes pilskalnā. — Mat. 1980/81.
Muistse Eesti, 1939. Muistse Eesti linnused. Tartu.
Munkacsi B., 1904 Alanische Sprachdenkmäler. — Keleti Szemle, V-l. Budapest.
Nagevičius V., 1909. «Kirminų kalno» kapinés. — Lietuvių tauta, kn. 1, d. 3. Vilnius.
Nagevičius V., 1931. Das Gräberfeld von Prižmonti. — Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae. Rīgā.
Nagevičius V., 1935. Mūsų pajūrio medžiagine kultūra VIII–XIII amž. — Senovē, 1, Kaunas.
Nakaité L., 1959. Juodonių gyvenvietes (Rokiskio raj.) archeologinitj tyrinejimų duomenys. — ILK1, II.
Nakaité L., 1964. Miniatiūrinés IX–XIII amžiu ikapés Lietuvoje. — MAD, 2 (17).
Nakaité L., 1970a. Šilutés raj. Vi Ikų Kampo kaimo «Kapų kalno» tyrinéjimai. — Тр. АН Лит. ССР, серия А, вып. 3 (34).
Nakaité L., 1970b. Vi Ikų kampo, Šilutés raj., kapinyno tyrinéjimai 1968 metais. — AETL 1968 ir 1968 m.
Nakaité L., 1971. Senovinis moterų galvos papuošalas. — In: Kraštotyra. 1972. Vilnius.
Nakaité L., 1972. Jurgaičiu kapinyno VII–VIII a. kapai. — Тр. АН Лит. ССР, серия А, вып. 4 (41).
Nalepa J., 1964. Jaćwięgowie. Nazwa j lokalizacja. Białystok.
Narbutt T., 1842. Dzieje staroźytne narodu litewskiego, II, — Wilno.
Navickailé O., 1957. Veršvų kapinyno laidojimo papročiai. — MAD, 2.
Navickailé O., 1958. Žirgo apranga Veršvų kapinyne. — ILKI, I.
Navickailé O., 1961. Plokštinių kapinynų tyrinéjimai Lietuvoje 1948–1959 m. — ILKI, III.
Nermann В., 1929. Die Verbindungen zwischen Skandinavien und dem Ostbaltikum in der jüngeren Eisenzeit. — Kungl. Vitterhets Historie och Antikvitets Akademiens Handlingar. Del. 40: 1. Stockholm.
Nermann В., 1934. Swedish viking colonies of the Baltic. — ESA. IX.
Nermann В., 1958. Grobin-Seeburg. Ausgrabungen und Funde. Stockholm.
Nirvi R.E., 1961a. Inkeroismurteiden asema. — Kalevalaseuran Vuosikirja, 41, Porvoo; Helsinki.
Nirvi R.E., 1961b. Die Stellung der ingrischen Dialekte (Sitzungsberichte die Finnischen Akademie der Wissenschaft, 1960). Helsinki.
Nordman С.A., 1924. Karelska jamäldersstudier. — SMYA, XXXIV.
Nordman С.A., 1934 Guldarmbandet frän Metsäpirtti. — SMYA, XL.
Nordman С.A., 1942. Schatzfunde und Handelsverbindungen in Finnlands Wikingerzeit. — Acta Archaeologie, XIII. København.
Nordman С.A., 1945. Smyckefyndet frän Sipilänmäki Sakkola. — SMYA, XLV.
Oinas F.J., 1955. The Votes. Indiana.
Okulicz J., 1973. Pradzieje ziem pruskich od późnego paleolitu do VII w. n. e. Wrocław; Warszawa; Kraków; Gdańsk.
Otrębski J., 1964. Udział Jaćwingów w ukształtowaniu się języka polskiego. — In: Acta Baltico-Slavica, 1. Białystok.
Ovsyannikov О.V., 1980. First discovered burialfild of «Zavoloche tschud». Finno-ugri et slavi. Helsinki.
Öpik E., 1970. Vadjalastest ja isuritest XVIII sajandi löpul. Tallinn.
Pasternak J., 1937. Die ersten altungarischen Grabfunde nördlich der Karpaten. — Archaeologia Hungarica, XXI. Budapest.
Petersen J., 1919. De norske vikingasverd. En typologisk-kronologisk Studie oder vikingetidens vaaben. Kristiania.
Pierson W., 1869. Ueber die Nationalität und die Sprache der alten Preussen. Berlin.
Przybylski B., 1932. Notatki archeologiczne za Žmudzi. — Z otchlani wiekow. 1. Warszawa.
Puzinas J., 1938. Naujausių proistorinių tyrinéjimu duomenys. — Senové, IV. Kaunas.
Puzinas J., 1941. Dvigubas kapas, surastas Veršvuose. — Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis, I. Kaunas.
Radziukynas J., 1909. Suvalkų rédybos pilekalniai su žemlapiu. Varsava.
Radzvilovaite E., 1966. Lietuviu genčių skydai II–VIII amžiais. — Тр. АН Лит. ССР, серия А.
Radzvilovaite E., 1970. Kašučių kapinyno, Kretingos raj., tyrinéjimai 1969 metais. — AETL 1968 ir 1969 m.