Когда мы жили под Атлантом,Ошибку сделал я тогда одну.Теперь ошибку я не сделаю,И это я тебе, Альбиночка, докажу.Нас опять судьба свела,Ведь не я создал весь этот Мир.Но так уже случилось, и это чудо –Не для себя, а для вас всех открыл.Ты говоришь, туда зайти опасно,Но я уже не раз туда ведь заходил.Я говорю, там неопасно,Ты что, не веришь? Я твой муж, а не крокодил.Ты как сова, а я как мышонок,Ты спишь, а я пишу,Поверь хоть раз, Альбиночка,Я верный друг, тебе я помогу.Не хочешь на русском языке читать –Могу: lietuviskai kalbeti ir paklausti.Kodel, Albinute, tu netiki manim?Gyvenimas grazus ir mielas bus, jei mane tu klausysi.Bet tai nereiskia buk kaip verge,Buk isdidi, juk tu vienintele.Tokios kaip tu daugiau niekur nera,Tave negasdinu, bet noriu tau padeti.Dievo niekur nera, Jis tavyje,Bet jei tu bijai, tuomet ir Jis bijo tave.Jei tu isdrisi tarti zodi, as Dievas, as Dievaite,Tu amzinai ir liksi tokia, nes tu busi Karalaite.Gali netiketi, bet negali paneigti, Asmylejau, myliu ir mylesiu tave.Si laiska pradejau rasyti ne sapne, o dabar rytas,Laiska baigiu, tikek manim, tave labai myliu.